J. by G.

J. by G.

sunku atsisakyti ir užmiršti tai ką vertini ir kas tau brangu, taip kaip lengva pamiršti pažadus, kurių nesinorėjo duoti.. noras užmiršti pasakas ir nenoras pamiršti stebuklingų akimirkų.. noras pamiršti viską kas buvo, o prisiminti tik išgalvotas istorijas, kurios buvo užmirštos, nes buvo per daug tikros.. istorijos kurių nebuvo, tačiau įsirėžusios taip giliai į atmintį, kad vargu ar pavyks jas iš ten iškrapštyti.. dažniausiai tos tikros išgalvotos istorijos padeda išlikti savimi ir veide nutaisyti kvailą šypseną..

vieną dieną (kurios tikriausiai jau niekada nebus) liks tik tie tikrieji prisiminimai kurie leis džiaugtis nebūtomis akimirkomis ir išgalvotomis istorijomis..

prisiminimai leis pabėgti nuo netikros kasdienybės ir pasinerti į savo išgalvotą ir niekieno neperšamą pasaulį, kuriame esi tuo, kuo nori būti, o ne tuo kuo tave mato kiti.

gyvenk taip, kad niekada nenorėtum sustoti, taip kad būtum savimi, kad visuomet būtu norai, kad išlikę prisiminimai būtu ryškesni už bet kokius vaizdus, o jausmas, kad su tavimi yra kažkas šalia, tavęs niekada neapleistu..

Ačiū, kad esi!